patarti

patarti
patar̃ti, pàtaria, pàtarė Rtr, Kv, Nv, patárti Š, Ktk; L 1. tr., intr. Š, LL23, 1, , Vkš, Šv pamokyti, nurodyti, kaip elgtis: Gaila, ka jo jau nėr, o kiek ma[n] jis būtų patãręs! Smln. Gerai, ką žmogus gali patárt Švnč. Aš tep tau patartáu Kls. Pàtaru kaip žmoguo: žanykias – toks prilikimas Krš. Aš tau patar̃su: imk šakę, lopetą – ir į kolūkį! (sov.) Varn. Ir aš jam teip pat pàtariau ir dabar pàtariu Krs. Tavo tėvas gerai buvo pataręs, tik tu jį blogai supratai LTR(Aln). Tėvas anam patãręs nuplėšti stogą ir iškūlus pasėti LKT71(KlvrŽ). Aš visims pàtaru: kam tik kas skausta, reik an paparčių gulėti Akm. Pataria šitos šaknytes gertie nuo egzemos Dgp. Šią vasarą ėmiau ir patariau Žemaitei atsiimti tuos raštus iš sūnaus J.Jabl. Patarčiau tau jos pasisaugot V.Myk-Put. Tau nusispjaut patarčia, blaiviau kiek pagalvot S.Nėr. Lukterėsiu, dėkui, tamstos patartas Blv. Patariamàsis organas NdŽ. Vytauto taryba turėjo daugiau tik patariamąjį balsą . Patariamieji vaistai kai kada ne tik nepadeda ligoniui, bet dar jam pakenkia . ^ Klausykias, kas ką pàtara, daryk, kaip išeina Krš. Senam dera patarti, o jaunam paklausyti SkrT. Kitam patar̃t gali ir bėgdamas, o pats sau nė sėdėdamas Šlvn. Nėr lengviau, kai kitam patart LTR(Vdn).
patariamaĩ adv.: Ką patariamaĩ subarti NdŽ.
2. refl. Rtr, Š, NdŽ, , 1 pasvarstyti tarpusavyje: Reikia pasitárt mum kaip čianai LKT292(PnmR). Man teip užėjo rūpestys, ka aš su vyru nepasìtariau, ka jis manę bars Ln. Mes da pasitãrę nusipirkom kitą teliuką Krs. O dar vienas pats: a tu pasitar̃si, a tu kur išeini, a numsargą paliksi? Trk. Eisiu, tėve, pasimelsiu… Su Dievu ir savo sąžine pasitarsiu V.Krėv. ^ Nei pasitar̃si, nei susitarsi (apie nesukalbamą žmogų) Jnš. Su Dievu nesibarsi, su ponu nepasitarsi LTR(Jnš). 3. tr. pasakyti, ištarti: Kas, sako, mun žodį pàtarė, kas užstojo, kas pamokino? Nv. Nuo vakar dienos nepàtarė žodžiaus Str. Kokį žodį reikia patárt, tai iškasi [auksą] Mlt. Pagitar̃k, sesiulė, nor vieną žodelį LKKVII196(Črp). 4. intr. pavadinti kaip: Kultuvė kočiojamoji i skalbamoji – teip tiktai pàtaram Yl. Kiti pàtaria ir Bartininkutė (mergaitės pavardė) Pžrl.tr. nutarus laikyti kuo: Bagotas buvo pàtartas, del to ir išvežė Varn. 5. intr. SD1124 pritarti, sutikti: Visi po munim pàtarė, po uošvėne niekas Krš. Anytėlė barė, mošelė patarė (d.) Viln. 6. intr. NdŽ dainuoti antru balsu, antrinti: I pavesti, i patar̃ti [jauna] galėjau Grd. 7. intr. M, NdŽ užtarti, užstoti: Už ubagą patark J. Kaltininkas sako: – Vyrai, patarkite, patarkite! M.Katk. \ tarti; anttarti; aptarti; atitarti; įtarti; ištarti; nutarti; patarti; pertarti; pratarti; pritarti; sutarti; užtarti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • patarti — patar̃ti vksm. Pàtarė jám krei̇̃ptis į gýdytoją, į tei̇̃smą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • patartinis — patartìnis, ė adj. (2) 1. rekomenduojamas, patariamas: Patartìnis vyras (rekomenduojamas merginai jaunikis) NdŽ. 2. NdŽ susijęs su patarimu, patartimi …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patartis — patartìs sf. (3b) K.Būg patarimas: Už patartį jam padėkojęs S.Dauk. Reikia kokios patarties žiūrėtis, tokie kaip pradeda maivytis, tai galo nėra LzP. Atbėga ūkininkė patarties Vaižg. Su juo galima susišnekėti, jam pasiskųsti, jo patarties… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patarimas — patarìmas sm. (2) → patarti. 1. Amb, LL23, BŽ432, NdŽ nurodymas, pasiūlymas, rekomendacija, kaip elgtis: Jie man galėję duoti naudingų patarimų J.Jabl. Klauso išmintingo patarìmo DŽ1. Bet man regėjos, kad tai tik patarimas, ale ne prisakymas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atrodyti — 2 ×atrõdyti tr. M 1. patarti atvykti; atsiųsti: Pradėjo žmogus klaust naktigulto, tai ant mumį atrõdijo Sb. Mane čion tavo brolis atrodijo BsMtI141. ║ patarti kur pirštis: Kas jį ir atrõdijo iš teip toli? Ds. 2. pranešti, nurodyti ką dingusį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • darodyti — 2 ×darõdyti tr., intr. patarti ką daryti: Bočia darõdijo sūnu: nulup [i](nulupk) strieką, perkul (perkulk) šiaudus, rasi rugių (ps.) Lz. ║ patarti kur pirštis: Aš atėjau pas tave, motinute, čion man darodijo, ar negalėčiau aš jūsų būt žentu?… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patardinėti — 2 patardinėti 1. iter. patarti 1: Svarstė karo ir taikos dalykus, patardinėjo karaliui rš. 2. žr. patarti 1: Visi tada patardinėjo pirkti žemės Vrn. tardinėti; nutardinėti; patardinėti; pritardinėti; užtardinėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pertarti — pertarti, pertarti; L, persitar̃ti Rtr 1. tr., intr. NdŽ, DŽ1, Vlkv, Mrj, Srv įsikišti kitam kalbant, pertraukti kalbą: Pertarei – ir nebežinau, ką šnekėjau Ds. Toleikis, teisybė, pertarė Gaigalą, ir gana piktai J.Avyž. Visi norėjo kalbėti, visi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prirodyti — 1 prirodyti tr. K, DŽ1; Q660 1. žr. 1 nurodyti 1: Mes galėsime apsvarstyti prirodytas [susirinkime] klaidas rš. 2. žr. 1 nurodyti 3: Mačulio dvasė ėjo, lyg juos vesdama duobei vietą prirodyt BsV92. ║ atkreipti dėmesį į ką, kad įsižiūrėtų,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tarti — tar̃ti, tãria, tãrė K, Rtr, Š, KŽ, DrskŽ, tarti K.Būg, Š, FrnW, Kp, Slm; R, OsG75, MŽ, Sut, L 1. tr. kalbos padargais sudaryti garsus, žodžius: Kalbu, bylau, tariu, ižžandu žodį SD156. Balses tarti, iškalbėti I. Garsą, skiemenį, žodį tar̃ti NdŽ …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”